Nuoširdžiai sveikiname su Valstybės diena!

Liepos 6-oji – viena svarbiausių datų Lietuvos istorijoje ir tautos gyvenime. Ši diena mena Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą bei vienija mus per Tautišką giesmę – simbolius, jungiančius kartas ir bylojančius apie mūsų valstybingumo tęstinumą.

Karaliaus Mindaugo karūnavimas

1253 m. liepos 6 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas buvo vainikuotas Lietuvos karaliumi – tai vienintelis kartas istorijoje, kai Lietuvos valdovas gavo karališkąjį titulą su popiežiaus palaiminimu. Šis įvykis įtvirtino Lietuvą kaip pripažintą krikščioniškos Europos valstybę ir tapo simboliniu mūsų valstybingumo pradžios tašku. 1991 m. ši data buvo paskelbta valstybine švente – Valstybės diena.

Tautiškos giesmės diena

Nuo 2009 m. liepos 6-ąją minima ir Tautiškos giesmės diena – jos metu, lygiai 21 valandą, visame pasaulyje lietuviai kartu sugieda Lietuvos himną, sukurtą Vinco Kudirkos 1898 m. Ši tradicija primena, kad tautos vienybė gyva ne tik švenčių dienomis, bet ir kasdien širdyse tų, kurie brangina savo šalies laisvę ir istoriją.

Lietuvos aristokratų sąjungos sveikinimas

Lietuvos aristokratų sąjunga nuoširdžiai sveikina visus tautiečius su Valstybės diena! Ši šventė – proga prisiminti kilnias mūsų protėvių vertybes: garbę, ištikimybę tėvynei ir atsakomybę už jos ateitį. Tegyvuoja Lietuva – stipri, laisva ir teisinga valstybė, pastatyta ant kartų išminties, drąsos ir meilės Tėvynei. Būkime verti savo istorijos ir kurkime vertą ateitį!

Lentvario dvaro rūmų vizitas – istorija, kuri atgyja!

Birželio 28 d. Lietuvos aristokratų sąjungos atstovai aplankė Lentvario dvaro rūmus – vieną įspūdingiausių ir reikšmingiausių istorinių rezidencijų Lietuvoje, stūksančią vos 18 km nuo Vilniaus, Lentvario ežero šiauriniame krante.

Istorija ir architektūra

Dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1596 m. XVII a. jis priklausė Sapiegoms, o lemtingiausias laikotarpis prasidėjo 1855 m., kai jį įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius. Jis 1861–1869 m. pastatydino puošnius neogotikinės anglų architektūros rūmus pagal architekto Frydricho Gustavo fon Šachto projektą. 1891 m. dvarą paveldėjęs sūnus Vladislovas juos rekonstravno – rūmai įgavo dabartinį vaizdą pagal architekto T. M. Rostvorovskio projektą. Prie rūmų žymus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Andrė suprojektavo erdvų peizažinį parką. Nuo 2008 m. dvaro sodyba yra valstybės saugomas kultūros paminklas.

Atgimimas po ilgų dešimtmečių

Sovietmečiu rūmuose veikė kilimų fabriko administracija, vėliau dvaras ilgus metus buvo apleistas. 2016 m. jį įsigijo verslininkas Ugnius Kiguolis, o 2018 m. restauracijai skirta 673 tūkst. eurų ES parama. Šiuo metu vykdomi nuoseklūs restauracijos darbai – planuojama, kad ateityje 3 000 kv. m rūmuose įsikurs viešbutis, kavinės, meno inkubatorius ir muziejus, pasakojantis dvaro bei apylinkių istoriją.

Džiaugiamės atgimstančiu paveldu!

Lietuvos aristokratų sąjunga nuoširdžiai džiaugiasi, kad šie išskirtiniai neogotikiniai rūmai – bajoriškosios Tiškevičių giminės paveldas – pagaliau sulaukia jiems deramai rūpestingos priežiūros ir restauracijos. Tai ne tik architektūrinis, bet ir kilmingųjų giminių bei visos Lietuvos istorinis lobis, kurį privalome išsaugoti ateities kartoms. Linkime restauracijos darbus sėkmingai užbaigti ir tikimės, kad Lentvario dvaras vėl taps gyva ir pulsančia kultūros vieta!

Gražiausias apsilankymo akimirkas kviečiame peržiūrėti nuotraukų galerijoje!

Lietuvos aristokratų sąjungos vasaros išvyka: istorijos, kultūros ir fejerverkų sūkuryje!

Šių metų birželio 27 d. Lietuvos aristokratų sąjungos (LAS) nariai praleido įsimintiną šeštadienį, pasinerdami į gyvąją istoriją, dvariškas tradicijas bei iškilmingus renginius.

Veliuonos dvaro elegancija

Išvyką pradėjome Veliuonos dvare, kurio savininkė yra LAS garbės narė, baronaitė Olga von Waxell Larson. Šioje nuostabioje aplinkoje prisilietėme prie išlikusio klasicizmo epochos paveldo, pasivaikščiojome po dvaro parką ir pajutome tikrąją praeities dvasią.

Panemunės pilis: festivalis „Ponas Tadas"

Vėliau kelionę tęsėme Panemunės pilyje, kur vyko įspūdingas festivalis, šiais metais dedikuotas temai „Ponas Tadas. Pilis". Mūsų narių laukė itin turininga programa:

Istorinės karo stovyklos rekonstrukcija, atkūrusi Napoleono laikų manevrus.

Interaktyvi edukacija su dr. Marium Daraškevičium tema „Bajorų etiketas ir papročiai" bei literatūriniai skaitymai.

Tradicinė dvaro šokių pamoka kartu su kolektyvu „Saltare festum".

Garbės vado gimtadienio minėjimas

Ši kilminga ir šventinė atmosfera tapo tobula vieta paminėti ypatingą progą – mūsų gerbiamo garbės vado Andriaus Krivicko gimtadienį! Sąjungos nariai skyrė nuoširdžiausius sveikinimus, linkėdami neišsenkančios energijos bei stiprybės puoselėjant mūsų bendras vertybes.

Kulminacija naktiniame danguje

Šventinę dieną 22:30 val. vainikavo magiški istoriniai fejerverkai „Ugnie, eik su manimi", sukurti pagal Kazimiero Semenavičiaus didžiojo artilerijos meno palikimą.

Nuoširdžiai dėkojame Veliuonos dvaro bei Panemunės pilies šeimininkams už svetingumą, „Saltare festum" ir jos vadovei Irmai Svetlauskienei už istorinių šokių pamokas, o visiems LAS nariams – už nuostabią bendrystę ir kartu kuriamus prisiminimus! Didžiuojamės būdami šios bendruomenės nariais.

Kviečiame peržiūrėti gražiausias mūsų išvykos akimirkas nuotraukų galerijoje!

Daugiau nuotraukų Facebook:

Veliuonos krašto istorijos muziejus – įrašas Facebook:

Panemunės pilis – įrašas Facebook:

Išvykstamieji mokymai Čiobiškio dvare – kūrybiška diena Neries slėnyje

Šį pirmadienį išvykome išvykstamiesiems mokymams į Čiobiškio dvarą – vieną išskirtiniausių klasicizmo dvarų Lietuvoje, įsikūrusį Neries bei Musės upių santakoje, Širvintų rajone. Ši istorinė vieta, XVI a. įkurta garsiosios Radvilų giminės, slėnyje tarp senų miškų priėmė mus visai dienai.

Dienos programa:

8:00 – Išvykimas iš Vilniaus į Čiobiškį.

9:00–9:30 – Pusryčiai: kava su sumuštiniais ir kibinais dvaro aplinkoje.

9:30–11:45 – Kūrybinė programa „Žaidžiam" (I dalis).

11:45–12:45 – Pietūs: sriuba ir vištienos kepsnys.

12:45–14:30 – Kūrybinė programa „Žaidžiam" (II dalis).

14:30–15:00 – Kava su pyragu.

15:00–16:00 – Dvaro istorijų ekskursija su Eugenija Vagneriene po šią XVI a. Radvilų įkurtą rezidenciją, menančią daugiau nei 500 metų istoriją.

16:00 – Išvykimas iš Čiobiškio atgal į Vilnių.

Čiobiškio dvaras – unikali vieta šalies centre tarp keturių Lietuvos istorinių sostinių: Kernavės, Trakų, Vilniaus ir Kauno. Klasicizmo stiliaus rūmai, senieji miškai ir Neries pakrantė sukūrė tobulą foną prasmingai ir kūrybingai dienai. Plačiau apie dvarą: www.ciobiskiodvaras.lt

Dėkojame Čiobiškio dvaro šeimininkams už šiltą priėmimą ir nepamirštamą dieną!

Lietuvos aristokratų sąjungos atstovai dalyvavo reikšmingame kultūros ir mokslo įvykyje

Šį vakarą, birželio 17 d., Lietuvos aristokratų sąjungos nariai lankėsi Lietuvos kultūros tyrimų institute (LKTI), kur vyko dviejų išskirtinių periodinių leidinių – „Genealogija" bei „Genealogija, heraldika ir veksilologija" – pristatymas.

Šie leidiniai yra neįkainojama dovana visiems, puoselėjantiems istorinę atmintį, tyrinėjantiems giminių šaknis bei besidomintiems bajorijos paveldu. Renginio metu giliau susipažinome su leidinių turiniu, jų rengimo idėjomis bei reikšme tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje mokslo erdvėje.

Apie pristatytus leidinius:

„Genealogija" (Genealogijos akademijos leidinys) – skirtas šeimos istorijai, archyviniams šaltiniams ir kultūrinei atminčiai. Naujausiame numeryje publikuojami tyrimai apie Lietuvos bajorų gimines, svarbias istorines asmenybes bei metodiniai patarimai tyrėjams.

„Genealogija, heraldika ir veksilologija" (Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto leidinys) – vienintelis toks Baltijos šalyse, gausiai iliustruotas, tarptautinis leidinys. Jame nagrinėjamos kilmingųjų giminių istorijos, valdovų genealogijos, genetinė genealogija bei simbolikos raida.

Džiaugiamės galėdami būti šios bendruomenės dalimi ir palaikyti mokslininkus bei tyrėjus, kurie padeda išsaugoti mūsų šalies ir kilmingų giminių praeitį ateities kartoms!

Dėkojame organizatoriams už įkvepiantį vakarą ir prasmingus darbus.

Laiko mašina Vilniaus širdyje!

Penktadienio vakarą Vingrių skveras trumpam virto XX amžiaus pradžios aristokratų alėja. Lietuvos aristokratų sąjungos nariai, pasipuošę elegantiškais epochiniais kostiumais, pasinėrė į „Kultūros nakties" šurmulį!

Džiaugiamės galėję būti išskirtinių renginių, kuriuos organizavo „Autorių namai", Asociacija LATGA ir Lietuvos kinematografininkų sąjunga, dalimi. Šypsojomės fotoobjektyvams, filmavomės, bendravome su praeiviais ir kartu šventėme kultūrą. Buvo neįtikėtinai linksma ir magiška!

Dėkojame organizatoriams už nuostabią atmosferą ir visiems, kurie šį vakarą kūrė kartu su mumis. Iki kitų kultūrinių susitikimų!

GYVENIMAS YRA NUOLATINIS JUDĖJIMAS: MINIME VADO 87-ĄSIAIS GIMIMO METINES

Šiandien, gegužės 30-ąją, Lietuvos aristokratų sąjungos bendruomenė mintimis ir širdimi grįžta prie žmogaus, kuris buvo mūsų organizacijos siela, tėviškas mentorius ir tradicijų saugotojas. Minime mūsų Garbės Vado – Globėjo Romualdo Liudviko Jakubonio 87-ąją gimimo sukaktį.

Nors Jo žemiškoji kelionė jau baigėsi, Romualdo paliktas šviesus pėdsakas, darbai ir energija iki šiol gyvuoja kiekviename mūsų susitikime, dvaro skliautuose ir sąjungos tradicijose.

LIKĘS PRISIMINIMUOSE IR DVARŲ SKLIAUTUOSE

Vartydami nuotraukas iš mūsų bendrų iškilmių istoriniuose dvaruose, susitikimų prie laužo ar Naujųjų metų vakarų prie fortepijono, vėl matome Romualdą – visada pasitempusį, su fotoaparatu rankose ir šilta šypsena veide. Jis buvo mūsų bendrystės metraštininkas, kurio rankomis pildytas mėlynasis odinis albumas išlieka viena brangiausių LAS relikvijų. Šiandien mes žiūrime į šias akimirkas Jo mylinčiomis akimis.

GYVAS SAVO DIDINGUOSE DARBUOSE

Žymus Bajorų Derbutų palikuonis, turintis herbą Dryja, Romualdas savo tėvynės meilę įamžino ne tik žodžiais, bet ir darbais. Jo vadovaujama komanda prisidėjo prie tautos simbolių:

Kas kartą, kai lankome šias istorines vietas, prisimename savo Vadą, kurio dvasia įrašyta šių monumentų akmenyse.

TRADICIJŲ KŪRĖJAS IR GAMTOS RITERIS

Inžinierius, tradicijų puoselėtojas ir riteris – Romualdas visur nešė gilią pagarbą kultūrai. 35-erius metus vadovaudamas medžiotojų klubui „Santaka" ir pelnęs aukščiausią Lietuvoje Medeinės medalį, jis įrodė, kad bajoriška dvasia pirmiausia reiškia pagarbą gamtai, istorijai ir šalia esančiam žmogui.

SU GILIU DĖKINGUMU

Šią dieną mes nededame juodo gedulo kaspino – mes švenčiame Romualdo gyventą prasmingą gyvenimą. Esame dėkingi už kiekvieną Jo įskiepytą tradiciją, už bendrystės jausmą ir už tai, kad sujungė mus į tikrą dvasios šeimą.

DŽENTELMENIŠKAS DIENOS IŠŠŪKIS: KADA PASTARĄJĮ KARTĄ KAŽKAM SUTEIKĖTE SPARNUS?

Pažvelkite į šią nuotrauką. Klasikinis kostiumas, smokingas, elegantiškas cilindras ir pasitempimas. Tikras džentelmenas iš praeities, tiesa? Senais laikais džentelmenai turėjo griežtas etiketo taisykles – jie žinojo, kaip nusilenkti, kaip pakelti skrybėlę ir kaip parodyti pagarbą.

Tačiau viena svarbiausia taisyklė išliko iki šiol: tikras džentelmenas ar dama visada moka pastebėti kitą žmogų ir pasakyti jam kažką gražaus. Nuoširdus žodis yra nemokama, bet neįtikėtinai galinga jėga – dovana, kurią nešiojamės savo lūpose kiekvieną dieną.

Mokslininkai jau seniai įrodė įdomų faktą. Kai išgirstame gražų komplimentą, mūsų smegenyse suaktyvėja tie patys centrai, kaip ir gavus piniginį prizą! Geras žodis veikia kaip tikras laimės hormono užtaisas – akimirksniu pataiso nuotaiką, sumažina kasdienį stresą ir suteikia jėgų judėti pirmyn net sunkiausią dieną. Bet geriausia dalis? Komplimentas yra abipusė dovana. Tas, kuris jį sako, pasijunta taip pat puikiai, kaip ir tas, kuris jį gauna. Tai pati paprasčiausia gerumo forma pasaulyje.

KAIP SAKYTI KOMPLIMENTUS, JOG JIE ĮSTRIŽTŲ ATMINTYJE?

Svarbiausia taisyklė – pamiršti banalumus ir atrasti nuoširdumą. Štai trys idėjos, kurios visada sušildo širdį:

PRADĖKIME GERUMO BANGĄ: ŠIANDIENOS IŠŠŪKIS!

Padarykime šią dieną ypatingą ir šiek tiek elegantiškesnę. Nešiokimės gerumą ne tik širdyje – išsakykime jį garsiai čia ir dabar. Kviečiame jus prisidėti prie šios gražios iniciatyvos. Taisyklės labai paprastos:

Jei trūksta idėjų, galite panaudoti šias frazes:

Nelaukite rytojaus, savaitgalio ar kitos ypatingos progos. Pradžiuginkite kažką ir pakelkite jam nuotaiką jau dabar! ↓

#Komplimentai  #GerasZodis  #GerumoBanga  #Dzentelmenas  #Stilius  #Elegancija  #Laime  #Pozityvumas  #Draugyste  #Svente  #Įkvėpimas  #GerosEmocijos  #Palaikymas

✦ Vadė Deimantė Gedvilaitė  |  Lietuvos aristokratų sąjunga  |  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.  |  +370 652 43536

✦ 8-asis Lietuvos aristokratų sąjungos gimtadienis Trakuose įvyko! ✦

Gegužės 17-oji, sekmadienis. Šį sekmadienį Lietuvos aristokratų sąjunga (LAS) kartu su nariais bei istorinių tradicijų puoselėtojais ypatingai paminėjo savo 8-ąją veiklos sukaktį. Istoriniai Trakai mus pasitiko nuostabiu oru ir pakilia nuotaika!

Kaip praėjo ši įsimintina popietė?

Elegantiškas pasiplaukiojimas: skrodėme Galvės ežero bangas ir gėrėjomės Trakų pilies panorama.

Istorinė bendrystė: vaikščiojome vaizdingomis apylinkėmis ir dalijomės gyvomis istorijomis.

Tradicinis skonis: popietę vainikavo sotūs ir jaukūs pietūs „Senojoje kibininėje“.

Gimtadienio šventė tapo puikia proga neformaliame susitikime aptarti bendruomenės veiklą, ateities planus bei gyvai pabendrauti su visais, besidominčiais kilmingųjų paveldu bei etiketu. Džiaugiamės kiekvienu prisijungusiu ir pajutusiu mūsų bendruomenės dvasią!

Nespėjote dalyvauti, bet domitės LAS veikla ar naryste? Mūsų durys visada atviros naujiems nariams, norintiems puoselėti istorines tradicijas kartu.

Dėl narystės ir stojimo sąlygų maloniai prašome kreiptis:
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.
Tel.: +370 652 43536

✦ Ačiū, kad esate kartu ir kuriate istoriją šiandien!

✦ Vadė Deimantė Gedvilaitė  |  Lietuvos aristokratų sąjunga  |  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.  |  +370 652 43536

✦ Kvietimas į pavasariškus Trakus — Atviros durys į Lietuvos aristokratų sąjungos bendruomenę ✦

Gegužės 17-oji, sekmadienis. Mieli puslapio sekėjai ir istorinių tradicijų puoselėtojai, Lietuvos aristokratų sąjunga (LAS) mini savo 8-ąjį gimtadienį! Šia proga kviečiame ne tik savo narius, bet ir Jus — tuos, kurie domisi kilmingųjų paveldu, etiketu bei bendryste — praleisti popietę kartu istoriniuose Trakuose.

Programoje numatyta:

Elegantiškas pasiplaukiojimas laivu Galvės ežere — unikalus žvilgsnis į Trakų pilį nuo vandens.

Pasivaikščiojimas vaizdingomis apylinkėmis — istorinės Trakų dvasios pajautimas žingsnis po žingsnio.

Tradiciniai pietūs „Senojoje kibininėje“ — karaimų virtuvės gardumynai drauge su bendruomene.

Malonūs pokalbiai apie bendruomenės veiklą ir ateities planus — neformali, šilta aplinka.

Tai puiki proga susipažinti su LAS nariais, pajusti mūsų bendruomenės dvasią ir, galbūt, apsispręsti tapti jos dalimi. Laukiame Jūsų žinučių!

Dėl dalyvavimo ir stojimo sąlygų maloniai prašome kreiptis:
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.
Tel.: +370 652 43536

✦ Vadė Deimantė Gedvilaitė  |  Lietuvos aristokratų sąjunga  |  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.  |  +370 652 43536

Spaudos atgavimo diena — 122-osios metinės: žodis, kurio imperija nenugalėjo

Gegužės 7-oji. Prieš lygiai 122 metus — 1904 m. gegužės 7 d. — carinė Rusija buvo priversta panaikinti lietuviškos spaudos draudimą, trukusį 40 metų. Tai nebuvo valdžios malonė. Tai buvo pergalė — iškovota paprastų žmonių, kurie pasirinko sąžinę vietoj saugumo, knygą vietoj bausmės baimės.

1864 m., numalšinus sukilimą, carinė valdžia uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Buvo uždaromos parapijinės mokyklos, vykdoma žiauri rusinimo politika. Tačiau uždrausti galima knygą — ne tautos valią. Gimė knygnešiai. Iš Mažosios Lietuvos jie nešė „Aušrą", „Varpą", elementorius ir maldaknyges — po šienu, po drabužiais, rizikuodami areštu, tremtimi, gyvybe. Iki 1903 m. vien Mažojoje Lietuvoje buvo išspausdinta per 1 800 lietuviškų knygų.

Šiandien Lietuvos aristokratų sąjunga prisimena ne tik knygnešių judėjimą plačiąja prasme, bet ir konkrečias kilmingas šeimas, kurios šiame pasipriešinime turėjo savo garbingą vietą.

Krivickų giminė iš Kurklių (Anykščių r.) — kilminga bajorų šeima, kildinanti save iš senovės Krivičių genčių, kurių herbas Pogoń Litewska (Lietuviškas Vytis) patvirtintas 1812 m. Vilniuje. Jurgis Krivickas draudimo metais nešė lietuviškas knygas, statydamas save aukščiau caro įstatymo dėl tautos garbės ir orumo. 1918 m. jis tapo Lietuvos savanoriu ir pėsčias žygiavo į Vilnių Lietuvos-Baltarusijos tarybos reikalais. Dėl jo knygnešystės net pakibo klausimas dėl bajorystės pripažinimo — tačiau Krivickų pasirinkimas buvo aiškus: tautos laisvė svarbiau už privilegijas. Jo brolis Jonas Krivickas „Klebonas" (1880–1971) — šimtametį išgyvenęs Kurklių kaimo autoritetas, pravardę gavęs ne dėl bažnytinio titulo, o dėl žmogiškos išminties ir gudrybės — per visą gyvenimą išsaugojo tą nepalaužiamą dvasią, kurią brolis nešė pavojingais keliais.

Knygnešiai nebuvo vieniši. Šalia jų — daraktoriai: slaptų mokyklų mokytojai, kurie neturėjo nei klasės, nei skambučio — tik drąsą. Jie keldavosi iš pirkios į pirkią, slėpė knygas po šienu, o kartais prie lentos stodavo vos 8–10 metų vaikai, geriau įvaldę raštą nei suaugusieji. Už tokį „mokymą" carinė valdžia baudė iki 300 rublių ir 3 mėnesių arešto. Tarp tų, kurie paaukojo saugumą dėl lietuviškos raidės — ir Jonas Kumetis (1861–1949), žymus knygnešys, Veliuonos bažnyčios vargonininkas, tautosakos rinkėjas, pirmosios Dainų šventės dalyvis. Jo šeimos nuotrauka — tylus liudijimas epochos, kai knygą reikėjo slėpti po pagalve.

Lietuvos aristokratų sąjunga šiandien lenkia galvą prieš visus, kurie rankraščiuose, maldaknygėse ir elementoriuose saugojo tautos sielą — bajorus ir valstiečius, žinomus ir bevardinius, tuos, kurių vardai įrašyti istorijoje, ir tuos, kurie liko be paminklo. Žodis buvo ir liks stipresnis už priespaudą.

Nuotraukose: XIX a. pabaigos — XX a. pradžios lietuvių knygnešių epochos portretai; Krivickų giminės genealoginis atminimo lapas; Lietuvos aristokratų sąjungos Spaudos atgavimo dienos atvaizdinys. Šaltiniai: Lietuvos etnografijos muziejus (LIMIS), Lietuvos ypatingasis archyvas, privačios šeimų kolekcijos.

Romualdas Liudvikas Jakubonis — mūsų bendrystės metraštininkas ir atminties saugotojas

Yra žmonių, kurie ne tik dalyvauja bendruomenės gyvenime, bet ir jį įamžina — su meile, kantrybe ir atsidavimu. Toks buvo mūsų Garbės Vadas – Globėjas Romualdas Liudvikas Jakubonis. Jis fotografavo. Jis gamino nuotraukas. Jis jas klijavo į albumą — vieną šalia kitos, tarsi sudėliodamas mozaiką iš visų mūsų bendrų akimirkų: iškilmingų ceremonijų ir paprastų susitikimų, Naujųjų metų vakarų prie Pianoforte ir Laisvės paminklo apsilankymo lietingą gruodžio rytą, puotų istoriniuose dvaruose ir laužo šviesos ant Verkių piliakalnio. Kiekvienas puslapio posūkis — tai jo ranka sudėliota istorija, jo šypsena, jo žvilgsnis į mus visus. Šiandien, vartydami šį mėlyną odinį albumą, mes žiūrime jo mylinčiomis akimis. Matome save tokius, kokiais jis mus matė — drauge, laimingus, susivienijusius. Matome Kauno Laisvės aikštę su trofėjumi rankose, Raudondvario dvarą su Kalėdų egle, Antaginės protokolo klubą, Sundergio svečius, Verkių laužą liepsnojantį lietaus akivaizdoje. Matome šeimą — ne tik kraujo, bet ir dvasios. Ačiū, Romualdai, už kiekvieną įklijuotą nuotrauką. Už tai, kad supratai: atmintis yra ne tai, kas lieka galvoje, o tai, kas lieka rankose — album puslapiuose, kuriuos galima atversti ir pajusti, jog esate čia, su mumis. Šį albumą saugosime kaip vieną brangiausių sąjungos relikvijų. Ir toliau pildysime — kiekviena nauja akimirka, kiekvienas naujas veidas, kiekvienas susitikimas — kaip tęsinys to, ką jis pradėjo su meile. Nuotraukose: Romualdo Liudviko Jakubonio sudaryto albumo puslapiai — Lietuvos aristokratų sąjungos bendrystės akimirkos nuo Kauno Laisvės paminklo iki Raudondvario dvaro, nuo šeiminių Kalėdų vakarų iki iškilmingų ceremonijų.

Garbės Vado – Globėjo Romualdo Liudviko Jakubonio indėlis į dviejų istorinių paminklų statybą Kaune

Lietuvos aristokratų sąjungos bendruomenė su didžia pagarba ir dėkingumu mini savo Garbės Vadą – Globėją Romualdą Liudviką Jakubonį, kurio asmeninis indėlis ir vadovavimas Ritualinių gaminių įmonei tiesiogiai prisidėjo prie dviejų ypatingai svarbių Lietuvai paminklų sukūrimo ir pastatymo Kaune. Paminklas Dariui ir Girėnui Ąžuolyne. 1993 m. liepos 17 d., Lietuvių vienybės dieną, Kauno Ąžuolyne iškilmingai atidengtas monumentas Atlanto nugalėtojams – pilotams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui, kurių legendinis transatlantinis skrydis 1933 m. tapo visos lietuvių tautos simboliu. Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas, premjeras Adolfas Šleževičius, Seimo narys Vytautas Landsbergis ir daugybė kitų garbių svečių bei minios žmonių. Romualdas Jakubonis, vadovaudamas Ritualinių gaminių įmonei, buvo vienas pagrindinių šio paminklo statytojų – jo įmonė atliko akmentašystės ir skulptūrų montavimo darbus, o pats direktorius aktyviai rūpinosi darbų eiga nuo pat pirmųjų akmenų klojimo iki iškilmingo atidengimo momento. Jis išsaugojo visus laikraščius ir kvietimus į renginius kaip brangų asmeninį prisiminimą. Laisvės paminklas Kauno centre. Romualdas Liudvikas Jakubonis su kolegomis taip pat prisidėjo prie Laisvės paminklo – statulos Kauno Naujamiestyje, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, pastatymo. Šis 12,35 metro aukščio monumentas, atstatytas ir atidengtas 1989 m. vasario 16 d. istorinėje buvusioje vietoje, yra vienas svarbiausių Lietuvos valstybingumo simbolių. Šiandien abu paminklai yra ypatingos reikšmės susitikimo vietos Lietuvos aristokratų sąjungos bendruomenei – lankydami juos, nariai ne tik pagerbią Lietuvos didvyrius ir laisvę, bet ir prisimena savo Garbės Vadą – Globėją, kurio darbai ir atsidavimas amžinai įrašyti šių monumentų akmenyje. Nuotraukose: 1993 m. „Kauno dienos" laikraščio straipsniai apie paminklo Dariui ir Girėnui statybą ir atidengimą; kvietimai į renginius; paminklo maketas; Romualdo Jakubonio išsaugoti dokumentai.

Surink Lietuvos didikų herbus pasivaikščiodamas po Vilnių

Ar žinojote, kad pasivaikščiodami po Vilniaus senamiesčio galite virtualiai surinkti garsių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių herbus? Žaidimas Bannergress siūlo unikalų maršrutą „Lietuvos didikų herbai“, kurio misijos išdėstytos prie istoriškai reikšmingų miesto vietų.

Žinomiausios LDK didikų giminės ir jų herbai

Kaip žaisti?

Pėsčiomis Vilniaus senamiestis LDK istorija Ingress Heraldika

Sveikiname visas mamas su Motinos diena!

LAS Garbės Vado-Globėjo Romualdo Liudviko Jakubonio gyvenimo kelio akimirkos, simboliai ir genealogija

LAS nariai dalyvavo vargonų koncerte „Laudate Dominum"

Lietuvos aristokratų sąjungos nariai buvo pakviesti ir dalyvavo išskirtiniame muzikos vakare Vilniaus Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) — pastate, kurio istoriją kūrė garsioji Sapiegų giminė, XVII amžiuje palikusios neišdildomą pėdsaką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje ir politikoje. Vakaro centras — vargonų dueto dr. Vido Pinkevičiaus ir dr. Aušros Motūzaitės-Pinkevičienės koncertas „Laudate Dominum", kuriame skambėjo XVI–XVII a. Renesanso ir ankstyvojo Baroko kūriniai. Muzikantai, per beveik tris dešimtmečius surengę daugiau nei 450 koncertų pačiose prestižiškiausiose Europos scenose, publikai atvėrė senosios sakralinės muzikos grožį ir gylį. Koncertas vyko prie unikalių itališkų istorinių vargonų — vienintelių tokio tipo instrumentų, eksponuojamų muziejuje Lietuvoje. Šie vargonai, turintys autentišką barokinę mechaniką ir skambesį, tapo ne tik muzikiniu instrumentu, bet ir gyvu istorijos liudytoju. Sąjungos nariai prieš koncertą turėjo progą apžiūrėti muziejaus ekspoziciją bei parodas, susipažinti su bažnytinio paveldo lobiais ir pajusti unikalią šio pastato dvasią — čia istorija, menas ir muzika susitinka į vieną nepakartojamą patyrimą. Tai buvo vakaras, vėl primynęs, kad Lietuvos aristokratijos tradicija — ne tik genealogija, bet ir gyva kultūrinė atsakomybė puoselėti, gerbti ir perduoti paveldo vertybes ateities kartoms. Nuotraukose: Sąjungos nariai su vargonų duetu prie istorinių Bažnytinio paveldo muziejaus vargonų ir Sapiegų mauzoliejaus.

LAS insignijos ir apdovanojimai

Nusipelnusius Lietuvos valstybei ir Lietuvos aristokratų sąjungai įšventiname į LAS Riterius.

Išleista knyga KILMINGIEJI KRIVICKAI • KRZYWICCY • KRZYWICKI • KRZYWIECKI ✦ Giminės genealogija ir bajorystės istorija.

Visą knygą su nuotraukomis skaitykite čia: ⬇ PDF

Gražių ir ramių artėjančių Šv. Velykų!

Tegul Velykų šviesa ir šiluma Jūsų širdyse gyvuoja dar ilgai, o pavasario dvasia įkviepia naujiems sumanymams ir geriems darbams. Mes didžiuojamės savo tautos tradicijomis ir džiaugiamės, kad Šv. Velykos ir Atvelykis primena – šventė nesibaigia su pirmojo varpo gaudesiu.

LAS Seimas Kaune – nauja vadė Deimantė Gedvilaitė

Kaune vykusiame LAS Seime išsirinkome naują vadę — senato maršalką Deimantę Gedvilaitę, giminės herbas Leliva, kuri įšventinta ir priėmė priesaiką. Taip pat išrinkti senatoriai ir naujos vadės personalas. Sveikiname!

Vasario 16-osios jaunimo eisena „Lietuvos valstybės keliu"

LAS nariai prisijungė prie Vilniaus ir Lietuvos mokyklų jaunimo eisenos „Lietuvos valstybės keliu", skirtoje paminėti 108-ąsias valstybės atkūrimo metines, atminti istorinius įvykius, leidusius Lietuvai atkurti nepriklausomybę ir sustiprinti valstybingumą. Žygį pradėjome Katedros aikštėje, iš kur patraukėme į Rasų kapines nešini Lietuvos ir savo vėliavas.

„Pergalės šviesa" – Vienybės žvakutės languose

LAS nariai prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Pergalės šviesa" — 8.00 val. ryto languose uždegė Vienybės, Atminimo ir Pergalės žvakutes.

Bona Sforca Jurbarko krašto muziejuje

LAS bendruomenė dalyvavo nuostabiame renginyje, kuriame susipynė istorija, renesanso muzika, šokis ir karališkas netikėtumas — valdovės Bonos Sforzos apsilankymas. Pakeliui aplankėme Saudargo piliakalnio oazę.

„Laiko vingiuose" – aristokrato Romualdo gyvenimo spalvos

Dokumentinis vaizdo įrašas: Romualdo Liudviko Jakubonio gyvenimo kronika. ▶ YouTube

Konferencija „Geografinės nuorodos" Vilniuje

LAS atstovė dalyvavo konferencijoje apie geografinių nuorodų registravimą tautiniam paveldui. Lietuva šiuo metu turi registruotus 15 objektų. Saugoma geografinė nuoroda →

✦ Brangiausiojo draugo Romualdo Liudviko Jakubonio atminimui

Kaip tėvas buvai širdžiai artimas,
Romualdai, tavo siela brangi ir tyra.
Tavo žodžiai – šiltas atspindys,
Dabar tik atminty jie giliai skambės.

Draugystės keliai nenutrūks,
Nors tavęs šalia nebėra.
Širdyje gyventi pasiliks
Visi tie brangūs metai, kuriuos mums davei.

Amžinam poilsiui ramiai išėjai,
Bet širdies meilė čia lieka amžinai.
Romualdai, minėsim tave visada –
Kaip draugą, kaip tėvą širdies gelmėje.

— Andrius Krivickas

✦ Atminimo žodžiai Romualdui Liudvikui Jakuboniui

Po juoduoju lietaus skėčiu,
lyg po ramybės sparnu,
Tu buvai mūsų Vadas ir Tėvas,
vedei mus tikėjimo keliu.

Tavo balsas – kaip upės tėkmė,
tavo žvilgsnis – dangus be ribų,
tavo širdis – kupina Lietuvos,
kupina meilės, kurios nepamirštame.

Šiandien dangus vėl mėlynas,
gėlės tyliai kalba rankose...
Kaip ilgimės dienos, kai buvai su mumis,
kai tavo žingsniai skambėjo šalia.

Išėjai... bet gyveni širdyse,
Romualdai tavo vardas – liepsna amžina.
Vadą prarandame akimis,
bet sieloje išliksi.

— Andrius Krivickas

Šv. Mišios ir „Antano Maceinos skaitymai" Kaune

Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje už velionį LAS vadą Romualdą Liudviką Jakubonį aukojamos Šv. Mišios. Vėliau vyko viešas renginys apie auklėjimo, tautos ir tėvynės sampratas šiandieninėje visuomenėje pagal A. Maceinos filosofiją. ▶ YouTube

✦ Atsisveikinimas su LAS vadu Romuoldu Liudviku Jakuboniu

21:30 val. mus paliko brangus draugas, LAS vadas Romualdas Liudvikas Jakubonis. Jo šiluma, nuoširdumas ir geraširdiškumas paliko neišdildomą pėdsaką visų, kurie turėjo laimę jį pažinti, širdyse. Tegul lieka šviesi atmintis apie šį puikų žmogų. Lai ilsisi ramybėje.

Kelionė į Šilutę ir Rusnę

LAS narių kelionės įspūdžiai. Nuoširdus ačiū narei Vitalijai už suorganizuotą puikią kelionę ir profesionaliai atliktas gido funkcijas.

Jubiliejus ir metų moters apdovanojimas

LAS nariai pasveikino kanclerę Vilmą Mordienę su jubiliejumi. Ryšiams su visuomene atstovė Nomeda Gedvilaitė nominuota LAS metų moterimi!

Rietavo ir Plungės dvarai

LAS nariai aplankė Rietavo ir Plungės dvarus. Ačiū narei Vitalijai už suorganizuotą puikią kelionę.

Meilės deivės Mildos šventė

LAS nariai kartu su Etnopaveldo organizacija „Veršva" paminėjo meilės deivės Mildos šventę.

LAS Seimas Kaune – Kilmingumo pripažinimo aktas

Patvirtinta vado veiklos ir kanclerės metinės ataskaitos. Narei Vitalijai Kraučelienei įteiktas Kilmingumo pripažinimo aktas su herbu „Kelionių sakalas".

„Pergalės šviesa" – pilietinė iniciatyva

LAS nariai prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Pergalės šviesa".

Laisvės Gynėjų dienos minėjimas LR Seime

Lietuvos Laisvės Gynėjų dienos minėjimas LR Seime ir Vilniaus įgulos karininkų ramovėje.

Lietuvos aristokratai Raudondvario dvare

Naujųjų metų susitikimas Raudondvario dvare.

Trumpiausia metų diena su Kauno Veršvos bendruomene

LAS nariai kartu su Kauno Veršvos bendruomene pažymėjo trumpiausią metų dieną.

Sveikinimas iš globėjo – Vokietijos princo Inigo Urach

LAS bendruomenė gavo gražų sveikinimą iš bendruomenės globėjo Vokietijos princo Inigo Urach ir jo šeimos: „Iš visos širdies – Palaimintų Kalėdų ir sveikų, laimingų Naujųjų 2025 metų!"

Šauniausia metų Aristokratė – Nomeda Gedvilaitė

Išrinkta ir apdovanota šauniausia metų Aristokratė Nomeda Gedvilaitė, gruodžio 19 švenčianti gimtadienį. Sveikiname!

Bajoriška medžioklė ir puota Raudondvario dvare

LAS nariai sudalyvavo bajoriškoje medžioklėje — pagilinom žinias apie tradicinius medžioklės terminus ir papročius. Šventinė puota sužavėjo kultūrine programa ir kolekciniais eksponatais.

Parodomoji medžioklė – tradicijos ir istorija

LAS vadas Romualdas Liudvikas Jakubonis dalyvavo parodomojoje šventinėje medžioklėje. Medžioklės tradicijomis ir istorija pasidalino Marius Daraškevičius — Vilniaus dailės akademijos daktaras, Panemunės pilies direktorius.

Šv. Huberto dienos minėjimas Raudonės pilyje

Iškilminga eisena, IV medžioklės ragų šaukinių konkursas, seminarai, socialinės akcijos. LAS vadas Romualdas Liudvikas Jakubonis apdovanotas medaliu už nuopelnus medžioklei.

Konstitucijos dienos minėjimas Kauno karininkų ramovėje

Pranešimą skaitė prof. Valdas Rakutis — karo istorikas, politikas, humanitarinių mokslų daktaras. Koncertavo atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle.

Baltų vienybės diena ant Veršvos piliakalnio

LAS atstovai kartu su Kauno Veršva paminėjo Baltų vienybės dieną — rugsėjo 22 d. minimą 1236 m. Saulės mūšio, kuriame žemaičiai ir žiemgaliai sumušė Kalavijuočių ordiną, atminimui.

Renginys Gelgaudiškio dvare

LAS bendruomenė apsilankė Gelgaudiškio dvare vykusiame renginyje.

Smetoninės – Prezidento 150-mečio šventė

LAS nariai Audrius ir Irena Daugėlai, h. Zadora, atstovavo organizacijai Prezidento Antano Smetonos 150-metų gimtadienio šventėje Užugiryje.

Prezidento Smetonos gimimo metinės Kaune

LAS bendruomenė kartu su visuomenininkais Kauno Prezidentūros sodelyje paminėjo pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimimo metines (1870.08.10).

Deivės Medeinės medaliu apdovanotas LAS vadas

LAS nariai dalyvavo šventėje Kupiškio r. Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje — vadas Romualdas Liudvikas Jakubonis apdovanotas deivės Medeinės medžiotojų globėjos medaliu.

LAS vidurvasario fiesta Kaune

Lietuvos aristokratų sąjungos vidurvasario fiesta Kaune.

Aleksandro Jogailaičio paminklo atidarymas Kaune

LAS nariai dalyvavo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio paminklo atidaryme Kaune.

III tarptautinis kolokviumas „Genealogija, heraldika ir veksilologija"

LAS atstovai dalyvavo tarptautiniame kolokviumo renginyje Valdovų rūmuose Vilniuje.

LAS vado Romualdo Liudviko Jakubonio 85-mečio jubiliejus

Sveikiname vadą kunigaikštį Romualdą Liudviką Jakubonį su garbingu 85 metų jubiliejumi! Dėkojame už nepailstantį aktyvumą ir atsidavimą organizacijai.

LAS Seimas ir Kovo 11-osios minėjimas

Vyko LAS Seimas — 2023 metų ataskaitinis susirinkimas. Kartu paminėjome Kovo 11-ąją — Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ačiū dalyvavusiems gyvai ir per nuotolį.

Trys Karaliai Kauno aklųjų ir silpnaregių centre

LAS bendruomenė įsikūnijo į Tris Karalius ir paminėjo Epifaniją — Trijų Karalių dieną, kuria tradiciškai pasibaigia kalėdinis laikotarpis.