✦ Herbas ✦
DRYA
🔍 Spustelėkite norėdami padidinti
1799 m. · 1832 m. · 1833 m. · 1840 m. · 1855 m. — Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo nutarimai
1856 m. — Rusijos Senato Heroldijos Departamento įsaku Nr. 1139 patvirtinta bajoriška kilmė
1877 m. — Kauno gubernijos bajorų deputatų nutarimas
Bajorų Derbutų, turinčių herbą DRYA, palikuonis — kilmės ir dvasios aristokratas — medžiotojų tradicijų kūrėjas.
2023-06-10 išrinktas Lietuvos aristokratų sąjungos vadu ir jam suteiktas kunigaikščio – princo titulas, herbas Jakuboniai. Vadovavo iki mirties 2025-09-10.
Lietuvos aristokratų sąjungos Seimas – narių visuotinis susirinkimas – 2026 m. vasario 28 d. vieningai priėmė sprendimą: Romualdo Liudviko Jakubonio pradėti darbai ir toliau globoja mūsų organizaciją. Pagerbdami jo indėlį ir atminimą, po jo mirties skelbiame jį Lietuvos aristokratų sąjungos garbės vadu globėju.
Gimė 1939 m. gegužės 30 d. Kaune. Baigė Kauno politechnikos institutą (statybos inžinierius) ir Vytauto Didžiojo universiteitą (magistras). Dalyvavo statant Laisvės paminklą Kaune, paminklą Dariui ir Girėnui ir kitus svarbius monumentus. Dirbo JAV, grįžęs — UAB Lintel konsultantu.
„Gera daryti gera.“
„Gyvenimas yra nuolatinis judėjimas.“
Sunkioje netekties valandoje reiškiame nuoirščią užuojautą jo dukterims Jolitai ir Ramintai, artimaisiais, draugams bei visoms organizacijoms. Tegul Romualdo pilietikumo, patriotiškumo ir tautiškumo idėjos bei darbai išlieka mūsų atmintyje.
Istorinė apžvalga · nuo 1580 metų
Derbutų giminė nešiojo DRYA herbą – raudoną skydą su baltais rombais ir riteriu viršuje. Herbas liudijo teisėtai pripainto bajorišką kilmė. Bajoro titulas buvo patvirtintas 1799 m. Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo nutarimu, vėliau dar kartą tvirtintas 1832, 1833, 1840 ir 1855 metais. Galutinį ir aukščiausią patvirtinimas – 1856 m. Rusijos Senato Heroldijos Departamento įsaku Nr. 1139. 1877 m. titulas patvirtintas ir Kauno gubernijos bajorų deputatų nutarimu.
Pirmasis žinomas Derbutų giminės atstovas – Laurynas Derbutas, gimęs apie 1580 metus. Jo gyvenimo metai sutampa su vėlyvuoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimu. Jis turėjo tris sūnus: Vaitiekų, Juozapą ir Danielų – taip giminės šakos nuo pat pradžių kūrėsi plačiai.
Vaitiekus Derbutas 1691 metų testamente iš tėvo Lauryno paveldėjo žemes Parnaravoje, Ramo-niškėse ir Mikailiškiuose. Vaitiekus turėjo kelis sūnus: Adomą, Samuelį, Steponą ir Saliamoną, kurių kiekvienas tėsė atskiras giminės linijas.
Vaitiekaus sūnus Adomas Derbutas (g. apie 1718) 1718 m. balandžio 22 d. iš Sirjatavičiaus įsigijo Eikičių dvarą.
Jo sūnus Mykolas Derbutas (g. apie 1712) vedė Kotryną Gregoravičiūtė ir 1796 m. iš dėdės Saliamono Derbuto nupirko Jokūbiškų dvarą. Kita giminės šaka valdė Kampų Tucevičių dvarą, kurį paveldėjo sūnūs Juozapas ir Motiejus.
Mykolo sūnus Ignotas Derbutas (g. apie 1742) paliko po savęs keturis sūnus: Jurgį, Antaną, Anuprą ir Juozapą. Jurgis 1797 m. iš tėvo paveldėjo dvarą Vilkijos paviete. Pagrindinę liniją šiame kontekste tėsė Antanas Derbutas (~1760–1828 02 14), vedęs Ameliją Jasudavičiūtė.
Antanas Derbutas (~1760–1828 02 14) vedė Ameliją Jasudavičiūtė. Jų santuoka įregistruota 1811 m. vasario 12 d. Antanas ir Amelija susilaužė šešių vaikų: Kazimiero-Prančiškaus (1812 01 30), Mykolo-Baltramiejaus (1816 08 22), Apolonijos Daratos (1819 02 06), Juozo-Martyno (1820 10 04), Viktorijos-Onos (1823 07 16) ir Johanos-Magdalenos (1826 05 18). Pagrindinę liniją tėsė Mykolo-Baltramiejaus sūnus Vincentas-Jurgis.
Vincentas-Jurgis Derbutas (1814 04 24–1869 07 09) 1838 02 06 vedė Julę Budrevičiūtė (Valentino Budrevičiaus ir Teresės Petkevičiūtės duktę). Jų vaikai: Juozapas (1838 04 03), Antanas (1842 09 08–1907 03 08, vedė Urkulę Krečkauskaite), Teklė (1848 06 14), Liudvikas (1851 04 19), Jonas-Stanislovas (1858 01 21) ir Jonas (1861 04 25–1910 04 15). Giminės giją toliau tėsė Liudvikas Derbutas.
Liudvikas Derbutas (1851 04 19) 1902 09 03 Žeimių bažnyčioje vedė Ceciliją Šimaneviūtę (g. apie 1877–1919 04 16), Simono Šimanausko ir Marijonos Krmitaitės duktęrį. Jų vaikai: Zofija (1902 09 13), Mykolas (1905 02 22), Elena (1907 09 14), Jadvyga (1909 10 11), Jonas (1912 05 22) ir Stanislovas (1914 10 16).
Jadvyga Derbutaitė (1909 10 11) 1934 m. rugsėjo 15 d. itekėjo už Mykolo Jakubonio (1907 07 23–1992). Jų sūnus – Romualdas-Liudvikas Jakubonis (1939 05 30–2025 09 10), kuris sūjungė Derbutų bajorišką paveldo giją su Jakubonių giminės tradicija.
Derbutų giminės istorija – tai ne tik genealogijos faktai. Tai liudijimas, kaip bajoriška savimone, žemėvaldos tradicija, herbas DRYA ir dokumentų saugojimo pareiga per šimtmečius – nuo Lauryno apie 1580 metus iki XX amžiaus – išlaikė giminės tapatybė gyvą.
